Balsuoti reiškia išsižadėti

Clarens, Vaud, 1885-ųjų rugsėjo 26-oji

Mieli biÄ iuliai,

Jūs prašote manęs – žmogaus, kuris nėra nei balsuotojas, nei kandidatas, bet viso labo gerus ketinimus puoselėjantis individas – išdėstyti savo mintis apie balsavimo teisę.

Nors atsakymui man suteikėte itin mažai laiko, turėdamas gan aiškius įsitikinimus balsavimo klausimu savo mintis galiu išdėstyti vos keletu sakinių.

Balsuoti reiÅ¡kia iÅ¡sižadÄ—ti. Trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui paskirti vienÄ… arba keletÄ… Å¡eimininkų reiÅ¡kia atsisakyti savo paties suverenumo. Ar tai bÅ«tų absoliutus monarchas, konstitucinis princas, ar vos trupuÄ iu karaliavimo apdovanotas deputatas, į sostÄ… arba į fotelį jÅ«sų sodinamas kandidatas visada bus jÅ«sų aukÅ¡tesnysis. JÅ«s paskiriate žmones aukÅ¡Ä iau įstatymo, kadangi bÅ«tent jiems yra suteikta teisÄ— dÄ—l jo sprÄ™sti ir priversti jus paklusti.

Balsuoti reiÅ¡kia bÅ«ti apmautam. Tai reiÅ¡kia tikÄ—ti, jog tokie patys žmonÄ—s kaip jÅ«s staiga – tarsi suskambus varpams – įgaus gebÄ—jimÄ… viskÄ… žinoti ir viskÄ… suprasti. JÅ«sų iÅ¡rinktieji sprendžia dÄ—l visų įmanomų klausimų – nuo degtukų iki karinių laivų, nuo medžių kirtimo iki raudonųjų ar juodųjų genÄ ių sunaikinimo. Jums susidaro įspÅ«dis, kad jų iÅ¡manymas auga kartu su uždavinio mastu. TaÄ iau istorija moko, kad paprastai yra prieÅ¡ingai. Valdžia visais laikais tesugebÄ—jo bukinti, paistalai visada tegalÄ—jo padaryti mus kvailais. AukÅ¡Ä iausios tarybos yra iÅ¡ esmÄ—s pasmerktos vidutinybei.

Balsuoti reiÅ¡kia atsiduoti iÅ¡davystei. Balsuojantieji be jokios abejonÄ—s tiki tų, kuriems skiria balsus, nuoÅ¡irdumu. GalbÅ«t kai kuriais atvejais jie netgi iÅ¡lieka teisÅ«s iki pirmos dienos vakaro, kol kandidatai vis dar bÅ«na apsvaiginti pirmosios meilÄ—s karÅ¡tligÄ—s. Bet kiekviena diena turi rytojų. AplinkybÄ—ms pakitus keiÄ iasi ir pats žmogus. Å iandien kandidatas prieÅ¡ jus lenkiasi, gal net Å¡iek tiek per daug. Rytoj jis iÅ¡tiesins nugarÄ… ir bus Å¡iek tiek per aukÅ¡tai. Jis maldauja jÅ«sų balsų, už kuriuos jums atsilygina įsakymais. Ar Å¡eimininku tapÄ™s darbininkas gali iÅ¡likti tuo, kuo buvo prieÅ¡ tapdamas bosu? Ar arÅ¡iausias demokratas nenulenks nugaros vos gavÄ™s pakvietimÄ… į bankininko biurÄ… arba kai karaliaus tarnai pagerbs jį teise įsitvirtinti rÅ«mų prieangyje? Ä®statymų leidybos salÄ—se nÄ—ra kuo kvÄ—puoti. Savo kandidatus jÅ«s pasiunÄ iate į vietÄ…, kurioje kiekvienas neiÅ¡vengiamai supÅ«va. TodÄ—l nesistebÄ—kite jei iÅ¡ jos jie iÅ¡eina bÅ«tent tokie.

Tad nustokit išsižadėti savęs, nebeatiduokit savo lemties neišvengiamai nekompetetingiems ateities išdavikams. Neikite balsuoti! Vietoj to kad savo interesus perleistumėte kitiems, ginkite juos patys! Vietoj to kad išrinktumėte naujus ateities planų siūlytojus, veikite savarankiškai! Geros valios žmonėms progų atsiras visada. Savo paties atsakomybę perleisti kitiems tegali reikšti tik bailumą.

IÅ¡ visos Å¡irdies jus sveikinu, mieli biÄ iuliai.

—

Elisée Reclus, J. Grave adresuotas laiÅ¡kas, iÅ¡spausdintas žurnale Le Révolté 1885-ųjų lapkriÄ io 11-Ä…jÄ….

[Translation : Netvarka.]