Accueil > Other langages / Otros idiomas / Altri idiomi / Andere Sprachen... > Lietuvių > Prieš organizaciją

Prieš organizaciją

Giuseppe Ciancabilla (1872 - 1904)

lundi 25 novembre 2013

Toutes les versions de cet article : [Deutsch] [ελληνικά] [English] [français] [italiano] [lietuvių] [polski] [Português] [srpskohrvastski]

Mums atrodo nesuvokiama, jog anarchistai galÄ—tų kurti taisykles ir manyti, kad visi jas sistemigai seks tarsi gerai įsitvirtinusias dogmas. Nors dažniausiai sutariame dÄ—l pagrindinių taktinių sprendimų, Å¡ie sprendimai įgyvendinami Å¡imtais skirtingų bÅ«dų, kurie pasižymi tÅ«kstanÄ iais skirtingų detalių.

Mums atrodo nesuvokiama, jog anarchistai galÄ—tų kurti taisykles ir manyti, kad visi jas sistemigai seks tarsi gerai įsitvirtinusias dogmas. Nors dažniausiai sutariame dÄ—l pagrindinių taktinių sprendimų, Å¡ie sprendimai įgyvendinami Å¡imtais skirtingų bÅ«dų, kurie pasižymi tÅ«kstanÄ iais skirtingų detalių.

TaÄ iau mes nesiekiame jokios taktinÄ—s programos ir dÄ—l to nenorime sekti jokios organizacijos. Užsibrėžę tikslus, tikslus, kurių siekiame, kiekvienam anarchistui leidžiame laisvai pasirinkti priemones, kurios jo manymu, pagal jo mokymÄ…, pagal temperamentÄ… ir kovos dvasiÄ… yra geriausios. Mes nesudarinÄ—jame fiksuotų programų ir nekuriame nei mažų, nei didelių politinių partijų. Susiburiame spontaniÅ¡kai, be jokių pastovių sÄ…lygų, remdamiesi tuo metu gyvuojanÄ iais ryÅ¡iais ir sutikdami dÄ—l specifinio tikslo. Taip suformuotos grupÄ—s pasikeiÄ ia vos pradingus tikslui, kuris jas vienijo, ir susikÅ«rus naujiems tikslams bei poreikiams, verÄ iantiems ieÅ¡koti naujų bendraminÄ ių sÄ…jungininkų konkreÄ iomis aplinkybÄ—mis.

Kai kuris nors iÅ¡ mÅ«sų nustoja rÅ«pintis neegzistuojanÄ iu prijauÄ ianÄ iųjų judÄ—jimu ir susitelkia į aktyvų idÄ—jų puoselÄ—jimÄ… — idÄ—jų, kurios tarsi su botagu mus verÄ ia mÄ…styti — toks žmogus iÅ¡ savo draugų dažnai susilaukia priekaiÅ¡to, jog per daugybÄ™ metų jie priprato prie kitokių kovos bÅ«dų, arba jog jis yra toks pat individualistas kaip ir kapitalistai, o kartais susilaukiama ir priekaiÅ¡to, jog toks žmogus yra grynojo anarchizmo teoretikas.

Netiesa, kad mes esame individualistai, jei šį žodį apibrėžiame remdamiesi izoliacija ir skirtingų elementų atskyrimu, vengimu bet kokių ryÅ¡ių su socialine bendruomene ir manymu, jog individas pats sau vienas yra pakankamas. TaÄ iau mes palaikome individualias iniciatyvas — ir kuris anarchistas nenorÄ—tų bÅ«ti apkaltintas tokio pobÅ«džio individualizmu? Jei anarchistas yra žmogus, siekiantis iÅ¡sivaduoti nuo bet kokios moralinÄ—s ar materialinÄ—s valdžios, kaipgi jis galÄ—tų nepripažinti, jog nuo bet kokios prievartos ir nuo bet kokios iÅ¡orinÄ—s valdžios įtakos laisvo individo teigimas yra vienas svarbiausių anarchistinÄ—s sampratos elementų? Mes nesame gryni teoretikai, kadangi mes tikime idÄ—jos veiksmingumu. Kaip jei ne mÄ…stymo pagalba galÄ—tų bÅ«ti organizuojami veiksmai? Sukurti ir palaikyti idÄ—jomis grįstÄ… judÄ—jimÄ… mums atrodo veiksmingiausia priemonÄ— sukelti anarchistinių veiksmų bangÄ… tiek praktinÄ—je kovoje, tiek siekiant paties anarchijos idealo.

Mes nesame iÅ¡ esmÄ—s prieÅ¡iÅ¡ki organizatoriams. Jei jie nori, jie gali toliau naudoti vemti verÄ ianÄ ias priemones. Mano manymu, jei tai neatneÅ¡ nieko gero, tai neatneÅ¡ ir nieko per daug blogo. TaÄ iau man atrodo, kad jie patys mus jau seniai įraÅ¡Ä— į juodÄ…jį sÄ…raÅ¡Ä… kaip laukinius arba kaip teoretikus svajotojus.

Giuseppe Ciancabilla (1872 – 1904)

–____

Giuseppe Ciancabilla gimÄ— Romoje 1872-aisiais ir devynioliktojo amžiaus pabaigoje (kartu su Francesco Saverio Merlino, Pietro Gori, Errico Malatesta, Carlo Tresca, Luigi Galleani) tapo svarbia figÅ«ra italų imigrantų anarchistų judÄ—jime JungtinÄ—se Valstijose ir kitur. BÄ—gdamas nuo po 1898-ųjų sukilimų kilusios represijų bangos, jis atsidÅ«rÄ— Å veicarijoje, Anglijoje ir galiausiai Amerikoje, kur apsistojo Patersone, New Jersey’e. Ten jis atrado stipriÄ… italų anarchistų bendruomenÄ™. Ten pat tapo dvisavaitinio leidinio La Questione Sociale redaktoriumi — Å¡is leidinys buvo ruoÅ¡iamas Diritto all’Esistenza grupuotÄ—s ir spausdinamas jų paÄ ių leidykloje Era Nuova, kur buvo spausdinami ir Malatestos, Tresca, Luigi Galleani, Aldino Felicani bei kitų autorių darbai.

1902-aisiais Čikagoje jis rašė žurnalui La Protesta Humana, kuriame, bet kitų dalykų, gynė individualius veiksmus prieš valdžią, tokius kaip Gaetano Bresci ir Leono Czolgosz atentatus.

Jis mirė 1904-ųjų rugsėjo penkioliktąją būdamas 32-iejų.

[Vertimas : Netvarka.]